Per kelis dešimtmečius stipriai keitėsi biuro koncepcijos ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiemet biurų ir visuomeninių interjerų sprendimų kompanija „Ergolain“ mini įkūrimo 20-metį. Kaip per tuos kelis dešimtmečius keitėsi biuras kalbame su šios kompanijos direktoriumi Justu Motiejūnu ir pardavimų vadove Agne Byčiūte.

Tad kaip per kelis dešimtmečius keitėsi šiuolaikinis biuras?

Justas Motiejūnas. Išties požiūris į biurus pasikeitė. Per tuos dvidešimt metų mes visuomet akcentavome ergonomikos svarbą – nuo teisingų ergonomikos sprendimų priklauso darbuotojų savijauta ir kompanijos sėkmė.

Tačiau šiandien gerokai prasiplėtė pati ergonomikos sąvoka. Ji apima ne tik ergonomiškus reguliuojamo aukščio stalus ar kėdes, bet ir apšvietimą, akustiką, sklandų ir efektyvų darbo procesų organizavimą.  Lietuvoje vis dar per mažai kalbama apie šiuolaikinių biurų planavimo iššūkius, jų įrengimo pokyčius, reikalingumą ir naudą.

Kokie tie biurų pokyčiai ir iššūkiai

J. M. Šiandien reikia pasitikėti darbuotojais, o biuras, kuriame jie dirba „leistų“, patiems organizuoti ir planuoti savo darbus ir laiką, susikurti tarpusavio bendradarbiavimo erdves ir modelius. Labai svarbu įvardinti konkrečios kompanijos poreikius, specifiką, kad biuras „įsitrauktų“ į sklandaus darbo organizavimo, ergonomikos, efektyvaus kaštų naudojimo procesus.

Agnė Byčiūtė. Šiuolaikiniame biure jau neužtenka tiesiog suskaičiuoti, kiek reikia stacionarių darbo vietų, sustatyti stalus ir kėdes, įrengti stilingas poilsio zonas, pasitarimo kambarius, dar žaidimų kambarį ir virtuvėlę, ir darbuotojas bus produktyvus ir patenkintas. Šiandien planuodamos biurus kompanijos susiduria su nemažais iššūkiais: kaip numatyti optimalų darbo vietų skaičių? Kokios erdvės – uždaros ar atviros labiau pasiteisins? Kaip jas suplanuoti, kad būtų ergonomiškos, jose sklandžiai ir efektyviai vyktų įvairus darbas, o darbuotojai jaustųsi komfortiškai, būtų skatinamas jų kūrybiškumas, atsižvelgiama į individualius poreikius.

Jūsų kompanija, ko gero, vienintelė Lietuvoje taip nuosekliai ir aiškiai propaguoja „Office 5.0“ koncepciją. Koks tas šiuolaikinis penktos kartos biuras?

J.M.  „Office 5.0“atspindi visiškai naujus išplanavimo ir darbo organizavimo principus, ir tai jau ne biuro ateitis, bet dabartis. Penktos kartos biuras – tai pirmiausia lanksti, dinamiška ir kūrybinga bendradarbiavimo, susitikimų, komandinio darbo erdvė, kurioje dauguma darbuotojų neturi nuolatinių vietų, o darbo organizavimą, planavimą,  eksploatacinius kaštus jau „prižiūri“ IT sistemos ir išmanios programėlės.

Vadinasi, technologijos jau „įsitraukia“ ir į šiuolaikinio biuro kūrimą

A.B. Tarkim, išmanius įrenginius įdiegiame susitikimo kambarių ir mobilių darbo vietų rezervacijai. Technologijų pagalba milžiniškus informacijos kiekius galima perkelti į „debesis“ ir atsisakyti kai kurių įprastinių baldų, tarkim, dokumentų spintų, kurios užima nemažai vietos.

Ar šiuolaikinės technologijos stipriai įtakoja ir baldų, jų funkcijų pokyčius?

A.B. Jau ir Lietuvoje nemažai kompanijų vadovų supranta, kokią naudą darbuotojams suteikia reguliuojamo aukščio darbo stalai, patogios ergonomiškos kėdės, ir ši investicija išties atsiperka. Plečiame ir pačių baldų funkcines galimybes. Tarkim, į reguliuojamo aukščio stalus diegiame išmanias programėles. Nemažo susidomėjimo tarptautinėje rinkoje jau sulaukė Luko Lukoševičiaus sukurtas reguliuojamo aukščio stalas „TableAir“ su integruotais jutikliais ir išmania programėle, su kuria ne tik galima reguliuoti stalviršio aukštį ar iš anksto nustatyti priminimus, kad jau būtų laikas pakeisti poziciją ir padirbėti stovint. „Table Air“ turi nuotolinę stalo rezervacijos funkciją, tad darbuotojai gali rezervuoti darbo vietą konkrečiam laikui net ir nebūdami biure.

Ar šiuolaikiniai darbuotojai noriai priima darbo organizavimo pokyčius ir išnaudoja tas galimybes?

J.M. Labai svarbu, koks vadovų, darbuotojų požiūris. Ar jie atviri, pasiruošę keisti savo įprastinius įpročius, nėra inertiški ir nori bandyti ką nors naujo, o pagrindinis biuro įrengimo kriterijus yra tik žemiausia kaina. Natūralu, kad naujoves darbuotojai pradžioje gali vertinti nepatikliai ir kritiškai, jiems reikia ir mokytis dirbti naujoje aplinkoje, galbūt atsisakyti nusistovėjusių įpročių, tačiau paprastai jau po poros mėnesių jie pripažįsta, kad dauguma pokyčių pasiteisino, o naujovės padėjo jiems efektyviau išnaudoti darbo laiką, jaustis komfortiškai.

A.B. Biuras – tai ne tik darbo vieta, bet ir kompanijos veidas, atspindintis propaguojamas vertybes ir požiūrį į tą patį darbuotoją. Klientai ateina su puikiomis idėjomis, o mūsų tikslas – jas įgyvendinti, nesvarbu, kokios iš pirmo žvilgsnio neįmanomos jos gali pasirodyti. Baldų konstruktoriai, technologai gamykloje dažnai atranda sprendimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanomi. Bet mus „veža“ tie gamybiniai ir technologiniai iššūkiai, kuriuos įveikę ne tik suteikiame papildomą pridėtinę vertę projektui, bet ir patys augame ir tobulėjame.   

Ar įmanoma sukurti tokią biuro erdvę, kad po kelių metų įvykus sparčiai kompanijos plėtrai ar nereiktų biuro drastiškai pertvarkyti ar apskritai išsikraustyti ir dėl to patirti neplanuotų išlaidų?

J. M. Projekto pradžioje visuomet atliekame kruopščią kompanijos poreikių analizę. Dažnai išanalizavus veiklos specifiką paaiškėja, kad vidutiniškai nuo 20 iki 30 procentų suplanuotų stacionarių darbo vietų įrenginėti paprasčiausiai nebūtina. Šiandien kompanijų vadovai vis dar nustemba išgirdę, kad dirbti efektyviai ir komfortiškai įmanoma suplanavus ir įrengus stacionarias darbo vietas tik 60 proc. darbuotojų.

„Ergolain“ garsėja ir projektais su lietuviais dizaineriais ir architektais.

A.B. Mes visuomet tikėjome ir tikime lietuvišku dizainu. Šiuolaikinis lietuviškų baldų dizainas yra tikrai aukšto lygio, turi stilistinį identitetą, suteikia projektams pridėtinės išliekamosios vertės. Kadangi įgyvendiname projektus ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, matome, kad lietuviško dizaino baldų kolekcijos gali sėkmingai konkuruoti pasaulyje. Tarkim, „Ergolain“ biuro baldų serija BAY, kurią kompanijai sukūrė dizaineriai Inesa Malafej ir Arūnas Sukarevičius, buvo pasirinkta į naująją NATO būstinę Briuselyje. Šiemet pristatėme ir naują architekto Ryčio Mikulionio akustinių baldų seriją „Boxy“.

Veiklos dvidešimtmetį pasitinkate kaip biurų ir visuomeninių interjerų sprendimų kompanija.

A.B. Taip, geriausiai esame žinomi dėl biurų projektų, tačiau jau keliolika metų sėkmingai dirbame ir su HoReCa projektais. Restoranų, kavinių, viešbučių, sveikatingumo centrų įrengimas taip pat reikalauja kompleksiško požiūrio ir sprendimų, o tokius mes ir siūlome – nuo kompanijos poreikių analizės, projektavimo, projekto vadybos iki baldų, interjero elementų gamybos ir serviso. Neatsitiktinai  šiemet minėdami kompanijos jubiliejų atnaujinome ir kompanijos logotipą – jame atsirado A ir Z raidžių grafinis motyvas. Mes išties bet kurį projektą įgyvendiname nuo A iki Z.

Dėkoju už pokalbį ir sėkmės.