Tekstas – Vaido Norkaus, iš Franfkurto

Ne tokį jau ir ankstyvą šeštadienio rytą gali šiek tiek stebinti apsnūdusios Frankfurto gatvės, skverai ir aikštės, kuriose sutiksi vos vieną kitą dviratininką, praeivį ar bėgiką. Tačiau radikaliai priešingą vaizdą net ir tingų savaitgalį galima pamatyti prie „Messe Frankfurt“ parodų centro – čia nuo pat ryto net ir savaitgalio dienomis lyg eilinę darbo dieną iš sausakimšų traukinių plūsta įspūdingos žmonių minios. Priežastis – čia vasario 8-12 dienomis penkias dienas vyko plataus vartojimo prekių paroda „Ambiente“.

Tai viena sėkmingiausių ir masiškiausių „Messe Frankfurt“ parodų, per kurią girgžda dvidešimt dviejų futbolo aikščių dydžio paviljonų siūlės – į jas vos telpa daugiau kaip 4 400 dalyvių iš 88 pasaulio šalių, o statistika stabiliai perkopia 100 000 lankytojų skaičių (2019 metais tikslus skaičius buvo 136 000 iš 166 šalių).

Kasdienio vartojimo daiktai – labai plati tema, kuri įdomi daugeliui. Šioje parodoje kiekvienas lankytojas gali atrasti tai, kas jo kasdienį gyvenimą pavers gražesniu ir įdomesniu nepriklausomai nuo jo estetinio skonio, piniginės storio ar visuomenės statuso. Čia vienoje salėje apžiūrinėji daiktus, kuriems už kokybę, dizaino sprendimus, tvarumą ir ilgaamžiškumą, galiausiai ironišką požiūrį ir žaismingumą norisi ploti atsistojus, o kitoje – stovėti priešais tvarkingai surikiuotą plastikinių katinėlių armiją ir savęs klausti, kam jie gali būti apskritai įdomūs ir reikalingi. Tad „Ambiente“ yra apie didelius ir mažus gyvenimo džiaugsmus, ir čia kelios įžvalgos, kas šių metų parodoje įsiminė labiausiai.

Gurmaniškas dizainas gali būti ir įperkamas

Maistas, jo ruošimas – vienas iš tų gyvenimo džiaugsmų, kuriam negali atsispirti niekas, o paruošto patiekalo skonis priklauso ne tik nuo atskirų ingredientų ir virtuvės šefo meistriškumo, bet ir kaip maistas gaminamas ir patiekiamas. Virtuvės indai, įrankiai, stalo serviravimo reikmenys – viena stipriausių ir labiausiai intriguojančių ir daugiausia lankytojų dėmesio sulaukianti šios parodos temų. „Ambiente“ ko gero vienintelė pasaulyje sutraukia tiek garsių pasaulio prekių ženklų, diktuojančių stalo indų ir įrankių dizaino ir stiliaus madas: šiemet savo naujienas pristatė „Alessi“, „Kahla“, „Leonardo“, „Koziol“, „Guzzini“, „Nude“, „Tom Dixon“ ir kitos. Viena ryškesnių tendencijų – prabanga keičia savo veidą, tampa subtilesne, nebėra tokia demonstratyvi ir arogantiška. Net ir garsios kompanijos vis daugiau dėmesio skiria demokratiškam dizainui siūlydamos įperkamus kokybiškus, aukšto lygio dizaino gaminius.

Genialumas slypi paprastume

Šioje parodoje akys raibsta nuo tarsi vienodų namų apyvokos daiktų, tačiau širdis atsigauna net ir tokioje gausybėje radus kokį išskirtinį egzempliorių. Būtent tokius į vieną teminę ekspoziciją „Solutions“ iš parodos dalyvių katalogų atrenka ir britas Sebastianas Bergne. Jis jau aštuonerius metus domisi virtuvės ir namų apyvokos daiktais, kurie tarsi lygioje vietoje palengvina maisto ruošimą ir buitį. Iš pirmo žvilgsnio tai itin paprasti, puikiai pažįstami daiktai, bet jie priverčia vartotojus keisti senus įpročius, formuoja naujus, neįkyriai skatina tvarų ir atsakingą vartojimą ir netgi pasufleruoja  kulinarinius receptus. Ką jie gali galima pamatyti trumpuose filmukuose „Youtube“ kanale.

Skandinaviško stiliaus gerbėjams laikas atrasti japonus

Šiemet „Living“ zonoje daug dėmesio sulaukė Šiaurės šalių ir Japonijos dizaineriai ir gamintojai. Danijos namų ir interjero dekoro kompanijos „Hubsch“, suomių „Gedigo“ ir, tarkim, japonų dizaino studijos „Tent“ ir dizainerio Heiano Shindo interjero elementų nemažai stilistinių panašumų. Tarp skandinaviško ir japoniško dizaino tradicijų ir kultūrinių patirčių galima atrasti daugiau panašumų nei skirtumų. Tai ne tik minimalistiniai, iki mažiausių smulkmenų apgalvoti funkciniai sprendimai, bet ir pagarba natūralioms medžiagoms, ypač medžiui, odai, gilioms amatininkystės tradicijoms. Skandinaviškos interjero stilistikos populiarumui neabejotinai įtaką daro šiuo metu visame pasaulyje išpopuliarėjusios šiaurietiškos gyvenimo būdo koncepcijos, tokios kaip danų „hygge“ ar švedų „lagom“, ir visai tikėtina, kad tai tik paskatins dar didesnį susidomėjimą ir japonų dizaineriais ir gamintojais.

Nusišypsok, žmogau. 

Ko gero, retai vienoje vietoje matysi tiek keistų mažmožių, kurie jūsų gyvenimo gal ir neapvers aukštyn kojomis, tačiau tikrai privers šyptelėti. „Giving“ zonoje visuomet stabteliu prie tokių kompanijų kaip „J-me“ ar „Monkey Business“ ar lietuvių „March Design Studio“ stendų, nors man toli gražu ne penkeri. Ir nors suaugusio šaltas protas kužda, kad be tokių dalykų tikrai galima apsieiti, faktas, kad tokios ironiškos ir žaismingos smulkmenos ne tik gali tapti puikia dovana, bet ir pakelti nuotaiką.