Nemažai tėvų vis stipriau suka galvas, kaip savo vaikams išrinkti tinkamus baldus darbo vietai. Ergonomiškumas turėtų būti neabejotinai pagrindinis pasirinkimo kriterijus , bet toli gražu ne visi vaikiški darbo baldai tokie yra. Kaip juos atpažinti ir teisingai pasirinkti?

Rimtas gamintojas nevengia kalbėti apie ergonomiką.

Pravartu atkreipti dėmesį net į tokius iš pirmo žvilgsnio neesminius dalykus. Pavyzdžiui, kokią informaciją apie savo baldus pateikia patys gamintojai. Rimtos, solidžios kompanijos pirmiausia akcentuoja ne tiek techninius baldų parametrus ar žemas kainas, bet nevengia kalbėti, kas apskritai ta ergonomika. Nesunku paaiškinti kodėl. Pripažinti prekiniai ženklai investuoja milžiniškas lėšas ne tik į baldų gamybos procesus, įdiegtas unikalias patentuotas technologijas, nepriekaištingą kokybę, bet ir įvairius mokslinius tyrimus. Kartu su dizaineriais, inžinieriais, technologais ergonomiškų baldų kūrimo procese dalyvauja ir sveikatos, ergonomikos specialistai. Dėl to solidūs gamintojai sukaupia daug naudingos, išsamios, naujausios, o svarbiausia – faktais paremtos informacijos, kuria noriai dalinasi su vartotoju – juk kuo daugiau objektyvios informacijos jis gaus, tuo lengviau supras, kokią pridėtinę vertę turi kokybiški produktai ir apsispręs juos rinktis.

Kas apskritai tas ergonimiškas sėdėjimas?

 Klausimas, į kurį vienu sakiniu atsakyti neįmanoma. Tačiau pirmiausia ergonomišką sėdėjimą reiktų sieti ne su statiškomis „geromis“ ar „blogomis“ pozicijomis, bet galimybe apskritai sėdint jas keisti ir daugiau judėti. Ir tai ypač svarbu kalbant apie vaikų darbo vietą. Vaiko judėjimo poreikis yra ypač stiprus, turi tiesioginės įtakos fizinei, protinei ir psichologinei jo raida. Dėl to fizinio aktyvumo nereiktų sieti vien tik su silpna koncentracija ar hiperaktyvumu. Apskaičiuota, kad tik jau dvidešimtmetis jau gali ramiai išsėdėti apie pusvalandį. Kuo vaikas mažesnis, tuo šis laiko intervalas trumpesnis. 11-15 metų vaikai ramiai gali išbūti iki penkiolikos minučių. Tuo tarpu 6-10 metų amžiaus vaikas ramiai išbūna tik iki 5 minučių, nors prie darbo stalo tokio amžiaus pradinukui jau gali tekti praleisti ne vieną ir ne dvi valandas per dieną. Būtina atkreipti dėmesį, ar vaikui parinkti baldai bent iš dalies gali kompensuoti šį judėjimo stygių. Šią informaciją galima sužinoti ne tik ergonomikos specialisto paskaitoje, bet ir pavarčius Vokietijos vaikiškų baldų kompanijos „moll“ katalogą.

Kartu augantys ir verčiantys taisyklingai sėdėti.

„moll“ paminėta neatsitiktinai. Dar 1974 metais ji sukėlė tikrą revoliuciją vaikiškų baldų rinkoje su „augančių baldų“ koncepcija, kuri iki šiol neturi analogų pasaulyje ir dažniausiai kitų gamintojų tik nesėkmingai kopijuojama. Baldų idėja skamba paprastai. Kiekvieno vaiko ūgis ir kūno proporcijos ne tik yra skirtingos, bet ir jam augant keičiasi. Šie pokyčiai yra ženklūs – apskaičiuota, jog per metus vaikas gali paaugti net iki 7 centimetrų. Tad baldai turi ne tik prisitaikyti prie skirtingų kiekvieno vaiko fiziologinių poreikių, bet ir daryti tai… kasmet. „moll“ sukūrė ir pradėjo gaminti patentuotas unikalias kėdžių ir stalų sistemas, kurios, nesudėtingai keičiant pagrindinius baldų parametrus, „auga“ kartu su vaiku. Taip, šie baldai nėra pigūs, bet tokiais baldais vaikas galės naudoti nuo pradinės klasės iki pat mokyklos baigimo. Vadinasi, baldai perkami mažiausiai dešimtmečiui ar net dar ilgesniam laikui. Kad šie baldai tą dešimtmetį atlaikys, akivaizdu pažvelgus į jų kilmės šalį- vokiška kokybė neturėtų kelti abejonių net didžiausiems skeptikams.

Tokie „augantys“, ir tuo pačiu prie konkrečių fiziologinių vaiko poreikių prisitaikantys baldai išsprendžia dar vieną problemą. Tėvams tiesiog neįmanoma visą laiką kontroliuoti, kad vaikas sėdėtų taisyklingai. Tinkamai sureguliuoti baldai vaikui tiesiog nepalieka kitos išeities.

Keli konkretūs patarimai, ko klausti baldų salone

Bet jūs jau pakeliui į baldų saloną. Todėl čia ir dabar jums reikia kelių konkrečių nuorodų, kaip atpažinti ergonomiškus vaikiškus baldus ar ko apie juos paklausti salono konsultanto. Greičiausiai šią informaciją norite perskaityti per mažiau nei minutę, o po dešimties dar nebūti pamiršę. Prašom:

-Kėdės sėdynės aukštis turi būti reguliuojamas. Sėdynė – tokiame aukštyje, kad sėdinčio vaiko pėdos pilnai siektų grindis, o kojos per kelius būtų sulenktos stačiu kampu. Sėdėjimo gylis sureguliuotas taip, kad nebūtų tarpo tarp nugaros ir atlošo, o atlošas prilaikytų liemenį.

-Ergonomiškos kėdės neturi porankių – taisyklingam sėdėjimui rankos turi būti padėtos ant stalviršio, ypač dirbant kompiuteriu.

-Idealu, jei stalo aukštis taip pat reguliuojasi. Kodėl? Prie tokio stalo vaikas gali užsiimti įvairia veikla ne tik sėdėdamas, bet ir stovėdamas. Pamenate – net ir atliekant įvairias užduotis vaikui labai svarbu judėti ir keisti pozicijas. Stalviršio aukštis turi reguliuotis paprastai.

-Ar reguliuojasi stalviršio pasvirimo kampas? Šis kampas turėtų keistis priklausomai nuo konkrečios veiklos. Piešimui optimalus pasvirimo kampas yra 5 laipsniai, rašymui – 10 laipsnių, o skaitymui rekomenduojamas 20 laipsnių.

-Stalas turi būti pakankamo ilgio, pločio ir gylio. Kai stalviršio aukštis reguliuojamas, svarbi ir papildoma stabili horizontali dalis, ant kurios vaikas galės susidėti įvairius daiktus. Stalviršis privalo neturėti aštrių kampų, į kuriuos būtų galima susižeisti.

Jei baldai šių kriterijų neatitinka, geriau neapgadinėkite savęs, jog perkate tikrai ergonomiškus baldus. Gal jie tiesiog jums gražūs?