Šiemet svarbiausios 2016 metų apšvietimo inovacijų ir dizaino naujienos buvo pristatytos ne pasaulio dizaino sostine tituluojamame Milane, bet Europos finansų centre Frankfurte prie Maino. Šiame Vokietijos mieste žinomiausi apšvietimo technologijų ir šviestuvų gamintojai dalyvavo didžiausioje pasaulyje apšvietimo, elektros inžinerijos, instaliacijos ir pastatų automatizacijos parodoje „Light + Building”.

Išmanūs šviestuvai ir kitos tendencijos.

Pasak dizaino publicisto Vaidoto Norkaus, didžiausioms apšvietimo kompanijoms Milano ir Frankfurto parodos yra svarbiausi metiniai renginiai.  „Abi parodos vyksta kas antrus metus ir viena kitos nedubliuoja, – pasakoja V. Norkus. – Neporiniais metais neabejotinai pagrindiniu apšvietimo renginiu yra Milano „iSaloni“ parodoje vykstanti „Euroluce“ ekspozicija, o šiemet norintys susipažinti su apšvietimo tendencijomis ir pamatyti naujausius šviestuvų modelius keliavo į Frankfurtą”.

Paprašytas įvardinti šių metų parodos apšvietimo dizaino ir inovacijų tendencijas šviestuvų salono „Delight“ vadovas Laimonas Jucius pirmiausia pamini vis labiau didėjančią inovacijų įtaką šviestuvų estetiniams sprendimams: „LED technologijos daro milžinišką įtaką šiuolaikinių šviestuvų dizainui, – pasakoja L. Jucius. – Šviesos diodai yra itin kompaktiški, o dizaineriai šias savybes išnaudoja kurdami šviestuvų dizainą. Su tradiciniais šviesos šaltiniais iki šiol buvo tiesiog neįmanoma sukurti tokių itin plonų, plokščių, o tuo pačiu – ir itin galingų šviestuvų“.

Kaip dar vieną svarbią šių metų tendenciją pašnekovas įvardino šviestuvų funkcinį universalumą. „Dizaineriai kuria vis daugiau modulinių apšvietimo sistemų su itin plačiomis pritaikymo galimybėmis, – sako L. Jucius. – Keisti tokių šviestuvų tipą ir funkcijas pagal poreikius labai paprasta. Tarkim, modulinės apšvietimo sistemos su integruotais bėgeliais gali būti skirtos ir bendram apšvietimui, o pridėjus papildomus modulius – suformuoti akcentinius šviesos srautus“.

Dar viena šių metų tendencija – šviestuvų „prisitaikymas“ prie aplinkos ir konkrečių žmonių poreikių. Pasak L. Juciaus, rinkoje daugėja šviestuvų, pasižyminčių itin plačiu kintančios spalvos ir intensyvumo spektru: „Net ir namų šviestuvams nebereikia papildomos instaliacijos, o su paprasčiausiu dimeriu galima reguliuoti apšvietimo intensyvumą nuo 1800 K iki 3000 K. Yra ir labai sudėtingų apšvietimo sistemų, skirtų specializuotoms erdvėms – biurams, ligoninėms, kuriose įdiegtos įvairios apšvietimo programos ir scenarijai“.

Ar išmanias technologijas jau galima įtraukti šviestuvų tendencijų sąrašą? Pasak L. Juciaus, tikrai taip. „Rinkoje vis daugiau šviestuvų ir apšvietimo sistemų, kurios geba priimti didelės spartos duomenų signalus, o juos valdyti bevieliais tinklais galima išmaniais telefonais ir įrenginiais, – pastebi L. Jucius. – Tokie išmanūs šviestuvai sufleruoja ir visiškai nestandartinius šviesos pritaikymo būdus“.

„Artemide“ fenomenas ir šviestuvų dizaino TOP 5

Pasak V. Norkaus, šiemet „Light + Building” nedalyvavo  kelios garsios italų apšvietimo kompanijos, tokios kaip „Foscarini“ ar „Luceplan“. Tačiau ir be jų buvo kam aukštai nešti italų apšvietimo dizaino vėliavą, o italų gamintojai išlieka šviestuvų dizaino madų diktatoriais. Erdviais stendais ir naujais modeliais išsiskyrė kompanijos „Vistosi“, „Flos“ ir ypač – „Artemide“. „Nors šiemet itin intrigavo, ką „Artemide“ sukurs bendradarbiaudama su vokiečių automobilių gamintoju „Mercedes Benz“, italų dizaino patriarcho Michele De Lucchi suprojektuotame „Artemide“ stende akys raibo nuo keliasdešimt naujų įspūdingų šviestuvų modelių“.  Pasak pašnekovo, „Artemide“ produktyvumas išlaikant aukščiausius kokybės ir dizaino standartus tiesiog fenomenalus: „Net ir žinomos kompanijos negali konkuruoti su „Artemide“, kuri kiekvienais metais su garsiausiais pasaulio dizaineriais, studijomis ir architektais pristato po keliolika naujų įspūdingo dizaino šviestuvų, tarp kurių – ne vienas ir ne du būsimi bestseleriai“. Tad, pašnekovo nuomone, ir šių metų šviestuvų top 5 būtų galima sudaryti vien tik iš „Artemide“ naujienų, tačiau žinoma, negalima pamiršti ir kitų dėmesio vertų šviestuvų gamintojų.

 

„Ameluna“ („Artemide“, „Mercedes Benz“). Aptakios formos pakabinamas šviestuvas gal šiek tiek ir primena pakabinamą automobilio priekinį žibintą, tačiau „Ameluna“ neabejotinai atspindi abiejų kompanijų požiūrį į dizainą, kokybę ir inovacijas. Skaidriame šviestuvo korpuse įdiegta optoelektroninė sistema, išmanus fibaro belaidis RGBW valdiklis, o LED juostelės taip subtiliai įleistos, kad net ir skaidriame šviestuvo korpuse tarsi pranyksta.

„Algorithm“ (dizaineris Toanas Nguyenas, gamintojas – „Vibia“). Visuomet intriguoja šviestuvai, kurie tarsi fantomai gali keisti savo išvaizdą priklausomai nuo interjero idėjos. „Algorithm“ neturi galutinės ir griežtai apibrėžtos formos ir suteikia visišką kūrybinę laisvę. Tereikia keisti šviečiančių pūsto stiklo burbuliukų skaičių, pakabinimo vietą ir aukštį formuojant unikalios šviesos kompozicijas su tam tikru vizualiniu šviesos algoritmu.

„Ru Ku Ku“ (dizaineris – Ingo Maurer). I. Maureris dažniau vadinamas ne dizaineriu, bet šviesos menininku, o praktiškus vartotojus jo iš pirmo žvilgsnio nepraktiški kūriniai priverčia gūščioti pečiais. Vis dėl to I. Maureris primena, kad šviestuvas gali ne tik skleisti šviesą, bet ir perteikti įkvepiančią idėją.

 

„Rock“ (gamintojas – „Wever Ducre“) Nors belgai negarsėja kaip šviestuvų dizaino madų diktatoriai, tačiau jiems tikrai limpa drąsių, nestandartinių kūrėjų etiketė. Kompanijos „Wever Ducre“ šūkis – „Gyvenimas per daug trumpas nuobodžiam apšvietimui“. Kurdami šviestuvų seriją „Rock“ dizaineriai Anastasia Su ir Martinas Lesjakas (dizaino studija „13&9“) rado originalų sprendimą, kaip gaubtams panaudoti kelių milimetrų storio natūralaus skaldyto akmens sluoksnį.

„Semai“ (gamintojas – „Vistosi“). Alberto Saggia ir Valerio Sommella šviestuvas „Semai“ – chrestomatinis pavyzdys, kaip siekdami sukurti unikalius šviestuvus bendrą kalbą randa šiuolaikiniai dizaineriai ir tradicinių amatų meistrai. Šimtametes stiklo pūtimo tradicijas puoselėjantys meistrai sugalvojo, kaip įgyvendinti dizainerių idėją ir balto permatomo stiklo masę įvilioti į metalinę konstrukciją. Stiklo masė niekada nesustingsta tos pačios formos, todėl dviejų vienodų „Semai“ šviestuvų tiesiog nebūna.